Kulono dėsnis Antikinė elektroninė skvarba Kulono dėsnis jums yra Be abejo matytas F lygo KQ1, Q2 iš R kvadrato. Tai yra taip skaičiuojama jėga tarp dviejų saviai kaujančių elektrinių krūvių. Taip, jinai labai panaši yra į gravitacijos formulę, F lygų gravitacijos konstantą, masė vieno kūno, masė antro iš R kvadrato.
Taip, čia ir pasimato, kad gamta yra labai nuostabi ir vieninga. Tiek elektro, tiek mechanikoj mes turim tas pačias formas. Taigi, reikėtų mokėti tą taikyti kulono dėsnių uždaviniams spresį, tai kitoje skaidrėje aš produsiu pavyzdį.
Ir toliau dabar dar dialektinė skvarba. Kas yra dialektinė skvarba, reikėtų apibriežti. Tai dabar įsivezuokite du krūviai, tarkime štai pavyzdėlį, apačioje plusas ir plusas, vienas kitas stume, taip. Ir jie turi tam tikrą savo sąveikos jėgą, priklausomai nuo tų krūvių dydžio ir atstumo tarp jų kvadrato. Dabar jeigu mes, jeigu tai yra vakumas, tai yra terpė vakumas, tai jie sąveikos vienokią jėgą.
Jeigu mes juos patalpinsim į kokį gliceriną, į vandenį, jie sąveikos mažesnę jėgą ir būtent elektrinė skarba ir parodo, kiek kartą. tu vakume tą jėgą, yra stipresnė už tam tikroje medžiagoje. F0 būtent yra tą jėgą vakum.
Tas 0 visą laiką gyrodo kažkokį atskaitos sistemą, kažkokį atskaitos tašką, arba kažkokį pradinį. Tai čia vakumas yra kaip atskaitos sistema. O ten jau vardiklyje F būtų.
būtų jėga kažkokia metai kažkokioje kitoje terpėje. Tas pats yra ir su elektrinio lauko stipriu. Elektrinio lauko stipris irgi tam tikroje terpėje yra mažesnis negu vakume.
Čia irgi vakumo yra charakteristika. Na, tai teorijos tiek trumpai, pasižiūrime į pavyzdį. Vėl tie patys rutuliukai. Tie patys rutuliukai, penki nano kulonai ir minus septyni, buvo suglausi atitolinti. Klausia, kaip pasikėtė jūs arveikos jėga.
Tai dabar mes jau žinom, kad iš pradžių buvo penki ir minus septyni, o po to buvo po minus vienetą. Taip, dabar tikriausiai nesuklydau. Na ir dabar reikėtų skaičiuoti jėgą, kokia buvo prieš ir po. Tai jėga prieš yra K.
Q1 kart Q2 iš R kvadrato, na čia svarbu moduliai, na o savyko siega po suglaudimo ratitolinimo, aš pasižymėsiu gal F štrik, galima F1, F2 žymėti, čia jau kaip jūs norite, būtų K ir tada būtų abu du krūviai po minus vieną. nano kulona, tai jie lygus. Na, tai aš pažymėsiu Q3 kart Q3, arba iš karto galėjau parašyti Q3 kvadratu, iš R kvadratų atstumas tas pats.
Na, jeigu klausia, kaip pasikeitė jų savėjų pasiega, vis laiko tokiuose klausimuose reikia ieškoti santykių. Čia vadinami santykių uždaviniai. Kiek kartų pasikeitė daliną vieną iš kitų ar gaunam kartus? Na, tai nežinau, kuri bus didesnė.
Ir neaišku, ką iš kuo dalinti, bet gausiu atsakymą ir paskui pagalvosiu, ką jis reiškia. Tarkime jėgą prieš, dalinu iš jėgos po įvykio kažkokio. Na ir turiu Q1 kart Q2 iš R kvadrato, dalinu iš F štrik.
Na, parašysiu pirmą kartą šitaip smulkiai. Q3. Kas toliau vyksta, antroji trupmena apsiverčia ir pakeičiu į daugybą, nes dalinti aš trupmenų nemoku, moku tik dauginti. Q1, Q2 iš R kvadrato dauginta iš R kvadrato, o čia apsiverčia Q3, Q3. Na, dabar matom, nei mum to atstumo reikėjo susiprasti, nei mum elektrinės konstantos reikėjo nieko.
Gauname, kad jėgų santykis yra lygus krūvių sandaugos ir... Kitos krūvių sandaugos santykiai. Q3 kvadratų pažymėsiu šitaip. Aišku, visur čia moduliukai. Na, tada turim ką.
Nano kulonus šiuo atveju galime net į juos nekreipti dėmesio dėl to, kad prie kiekvieno krūvę bus tas pats daugiklis 10 minus 9. Tai 5 kart 7 dalinta iš 1 kvadratų gaunam 35. Prie penkia tuko būtų 10 minus 9, nes nano. Prie septintų tuko būtų 10 minus 9. Ir vardiklyje būtų 2 kartus tie 10 minus 9. Daugyklį jie išsiprastintų, gautume 35. Tik matom, kad pirma karta jėga buvo 35 kartais didesnė už antrą jėgą. O taip ir pasikeitės avikos jėga.
Atrodo, krūvis niekur nedingo, jis tik persiskirstė, bet štai jėga pasikeitė. Nes jėga yra didesnė, kai tie krūviai yra kuo labiau atsiskyrę, kuo jau modulis yra didesnis. Taip, gerai. Trečias mūsų punktelis. Apibūdinti elektroninio lauko stipriai kaip jėga veikiančią vienetinį teigiamą krūvę.
Štai duota formulė pačioj programoj ir šita formulė yra formulinė. Ir nustatyti dar ir to lauko. stiprio krypti. Na tai va čia yra lietinio lauko linijos, taip, jūs tuos paveikselius tikrai esate nagrinėję nekarta. Dabar viena dar formulė yra, kurios nėra formulinė, bet labai yra patogia skaičiuoti už deviniams.
Panagrinėkime, kas tas yra lietinio lauko stipris. Tarkime, teigiamas krūvis, kuria aplink save lauką. Reikėtų atsiminti tokį faktą, kad teigiami krūviai kūrė lauką į išorę, tos radiklytės, matote, nuo savęs, o minusiukas į savęs sugerė.
Kaip atsiminti, aš tai atsimenu, kad jeigu ten žmogus pozityvus, jis spinduliuoja, dalinas informaciją, jam negaila, jokios ten medžiagos, nieko. O jeigu neigiamas, tai jis tik ima, ima, ima ir skaičiuoja, kas čia dar jam nedavė. Tai aš taip atsimenu, jūs aišku savo strategiją.
Turite. Tai dabar tarkime tas krūvis pliusas ir kažkokį tai dar įneškime krūvį į mūsų lauką. Ir dabar, taip, jie sąveikoja kulono jėgą, bet dabar, kalbėtami apie elektroninio laukos stipri, galvokime taip.
Pasirinkime atskaitos tašką. Tarkime atskaitos taškas yra mūsų pirmas kūnas. Sakysime, kad jis kūrė lauką, o antrą krūvį mes įnešame tą lauką. Tiesiog pasirenkame atskaitos sistemą.
Be abejo, jie tarpusiai visą veikoja, bet kalbėkime dabar taip, kad tas kuria lauka, o tą įnešam. Ir dabar klausimas, kokia jėga veikia tą antrąjį krūvį tame lauke, kurį sukuria pirmasis. Tai būtent tą formulę užašytą, elektrinio laukos stipris taške 2, kur yra tas antras krūvis, yra lygus jėga, kuri veikia.
Ta antra krūvė, F1F2, kad tai reiškia, kad pirmasis krūvis veikia antrai ir dalinta iš to antrojo krūvio. Tai taip galime apskaičiuoti elektroninio laukosti pritame taške. Tačiau, o kas yra ta jėga F1F2?
Tai yra kulono jėga, kaip antrasis krūvis sąveikoja su pirmoju taip. Pirmasis su antruoju, tai jeigu aš į F1,2 įsistatysiu kulono dėsni KQ1,Q2 iš R kvadrato ir dar lieka verdiklyje Q2, gausiu, kad tas antras mano vadinamas bandomasis krūvės, tas įneštas, išsiprastina ir aš turiu dar vieną labai naudingą formulę elektrinio lauko stiprių skaičiuoti. k q vienas ar kvadratu. Taigi yra dvi formulės. Arba mes skaičiuojame pagal bandomą į krūvį, kad jėga veikia tą antrą krūvį, arba mes imame tą pirmą į krūvį, kuris sukuria aplink save lauką, ir tada dauginam tą krūvį iš konstantos ir dalinam iš atstumo kvadrato.
Jūs tikriausiai intuityviai jaučiate, kad prie pat krūvio taškė A, dabar šią paveiksliuką. Paaišau, stipris bus didesnis negu taškė B, nes atstumas nuo krūvų yra didesnis ir tas stipris krenta pagal kvadratinį dėsnį. Taigi šitos dvi formulės mano parašytos jos yra labai skirtingos, reikia suprasti, kur yra koks krūvis. Čia yra labai svarbu. Gerai, dar pasižiūrime už devinuką.
Jeigu Padarysiu klaidelę, kelkit ranką. Labai ačiū. Atkarpos galose yra vieno nanokulono ir dviejų nanokulono, tuo patie ženklo krūviai.
Na, kažkokie tai pliusai ir minusai. Kai pasikeis atkarpos vidurio taške, štai čia, kuriamu alitinio lauko stipris, dviejų nanokulono krūvių pakeitusi keturiais. Reiškia, čia buvo vienas nanokulono.
Nano kulonas čia 2, o dabar aš noriu tuos 2 pakeisti į 4 nano kulonus. Tai vėl čia yra santykio už deviniai. Reikėtų paskaičiuoti elektrinio laukos stiprių tame taške vienu atveju ir kitu atveju. Tai vienu atveju čia yra, aišku, superpozicija. Taip, matome, kadangi krūvė yra abudu teigiami, tai antras krūvis skūrė nuo savęs lauką.
Žaliai pažymėta ir rodiklytė yra ilgesnė, nes dviejų nano klono, o pirmas krūvis sukuria irgi nuo savęs, bet galvosi, kad tie, tos rodiklytės yra priešingas pusės, tai atstojamasis laukos stipris būtų, na, pasirinkim tada skaitos sistemą į kairę, iksašį nukreipkime. Nes ten didesnis tas skrūvis, E2. Tai E2 minus E1 bus atstojamasis laukos stipris tame taške. Neskaičiuokime, kas tai yra.
Tai yra K antrasis skrūvis, tai KQ2 iš R kvadrato. Atstumas R iki to taško. Pažymėsime jį R.
Ir jis bus simetriškas ir ten kairiai pusėje bus R, ne šia vidurio taškas pasakytas sąlygoj. Minus KQ1 iš R kvadrato. R tas pats, ne? Na, kol kas aš iškelsiu dydžius, kurie nekinta už skliaustų ir turėsiu va tokį K2 minus Q1.
Kol kas paliksiu. Dabar... Sprendžiu tą patį uždavinį, kai turiu keturis nanokulonus. Visa išaiška bus tą patį.
Tai dabar ką reikia padaryti? Reiškia įsitaiti skaičius. Visų skaičių neturėsime.
Čia K ir R kvadratas liks, mesų skaičių neturime, taip, bet turime tuos nanokulonus. Tai... Q2 yra 2 nanokolonai, 2 x 10 9, 1 x 10 9. Na, o po pakeitimo E2 E1, taip, galima štrihai žymėti, galima parašyti galbūt prieš dvi taškis, po dvi taškis. Na, kažkaip iškomunikuoti, kad čia nėra tas pats.
Tai būtų K. Iš R kvadrato, na ir tada būtų 4 x 10 minus 9 minus 1 x 10 minus 9. Na ir vėlgi, jeigu kaip pasikeis, dalinam vieną iš kito. Tai gal tada ir štrikus pažymėkime, nes jeigu reikėtų parašyti E2 minus E1.
Ką skaičiuojame reikėtų parodyti taip, yra vėlgi ten tie, kai yra R kvadratai, šių neberodėsius smulkiai, jie susiprastins ir gausime, kad... 2 minus 1 iš 4 minus 1 ir visur daugykliai 10 minus 9, susiprastintu, net nereikia rašyti, gautume 1 trečiojo. Dabar kaip tą atsakymą parinkti?
Na, jeigu testas tai iš kartų, matosi, kad padedės 3 kartus, bet kaip suprasti, kad 3 kartus? Na, jeigu mes daliname praetapą. pradžioje iš pabaigoje, tai reiškia, kad tas, kas vardiklija, tas ir turi būti tris kartus didesnis.
Taip, tris kartus padidėjo. Nu, tu, čia strategija yra įvairių galima kryžmai sudauginti ir pasižiūrėti, kad norint gauti tą S už trichais, turime tris kartus dauginti tą pradžios tą lauką. Taip, dabar aš žiūriu į laiką.
Ir aš šitą tada praleisiu už devinuką, trumpai tik tai sada apie šitą. Yra duoti plus Q ir minus Q krūdai ir klausia, kuo C taškose A, B arba C yra elpnio laukos stipriai didžiausias. Tai čia jūs žinote superpozicijos principą ir aš va pažymėjau raudonas krūvis Q.
Kuria lauka nuo savęs, tai visuose taškose ABC raudoną rodiklį tai yra nuo savęs, taip, nuo krūvę ir jos yra vienodos, nes atstumas vienodas. Toliau žalias krūvis, kuria lauka į savę, taip, ir kuo arčiau to krūvio, tuo laukas stipresnis. Na, o mėlėnai pažymėjau vektoriukus tos atstojamos, tos laukus.
tai vat Ir matome, kad didžiausias yra C taškė, mažiausias A taškė. Tai čia ta superpozicija, čia nereikėjo jo skaičiuoti, tiesiog įsivaizduoti, kaip tie vektoriukai čia atrodo. Gerai, toliau potencialai ir darbas. Šitos formulės visos trys yra formulyne ir tiesiog reikia jas truputėlį žinoti, ką jos reiškia.
Na tai... Dabar įsizuokite, yra du elektrodai, plusas ir minusas, šiaip paveiksliuką žiūrėkite. Ir norint krūvį perkelti tame lauke, reikia atlikti darbą.
Na, jeigu mes norime, pavyzdžiui, neigiamą dalelę priartinti prie neigiamos plokštelės, aišku, reikia mums kažkokį darbą atlikti. Tai tas darbas yra to elektros krūvio, etinio lauko stiprio ir delta D sandogo. Delta D yra atstumas. kiek mes pastumėm tą krūvį iš ilgai tų lauko linijai.
Taip, čia tiesiog ką reiškia formulė. Potencialas yra tam tikra lauko charakteristika. Mes nagrinėsime tik tokį potencialą, tai yra mes galim pakeisti tą potenciinę elektrinę energiją į darbą, nes kalbėsime tik tais.
Kai iš begalybės atnešam krūvį prie kažkokios, va pavyzdžiui, plokštelės į elektrintus, begalybėj ten mums nesvarbu, kas darosi. Ten elektrinio laukos stipris artėja į nulį ir ten niekas nieko neveikia. Dėl to ten potencialas yra nulis. Bet jeigu mes norim kažkokį krūvį atnešti prie kito krūvio, mes turim atlikti darbą, suteikti jam tos potencijais energijos, tai Skirtumas nuo 0 iki kažkokios verties, tai galima atraktuoti kaip darbą.
Dabar čia yra formulė dar trečia, va šita L, jeigu U iš D, L tiniulaukos stipris įtampa iš to atstumo, įtampa yra potencialų skirtumas, va šitie dar irgi įtampa yra potencialų skirtumas, reikėtų žinoti. Bet šitą formulę galiojate tik tada, kai laukas yra vienalytis. Tai čia pasūdiniam paveikslėlį atrečiam. Pirmasis paveikslėlis yra vienalytis laukas, o antrasis nevienalytis, nes skirtinguose taškuose tas stipris lauko yra skirtingas. Tai čia, pavyzdžiui, tie punktyrai matote, tikrai skirsis tas linijų tankis.
Ir dvies dalyje. Na, ir čia mes turime iš egzaminų porą uždavinukų testo. Pavyzdžiui, vienalyčiame elektrinėme lauke pavyzoti trys ekvipotenciniai paviršiai, kurio iš jų potencialas didžiausias. Elektrinio lauko stipris, prisiminkite, kad vis laiką iš pliuso į minusą eina, taip reikėtų žymėti.
Taip, ir dabar jeigu norime krūvę atnešti iš begalybės prie pliuso, tai mums, mūsų didžiausias potencialas be abejo bus pirmame taške. Mums didžiausią darbą reikės atlikti, norint kuo arčiau to šaltinio prinešti. Kitas pavyzdys, kokį darbą atliekame perkeldami elektros krūvių kį iš begalybės, na, begalybę tikriausiai čia.
Į tašką X, va tai trajektorija to perkelimo pavyzuota, taip, elektros lauko potencialas taškuose X ir Y lygus atitinkamai, Phi X ir Phi Y, betalybės potencialas nulis. Tai mum visai irgi nesvarbu, per kokį kelią keliavo tas krūvis, ar ten Y vienoks potencialas ar kitoks, mums svarbiausia, kadangi nuo nulio, tai mum nereikia atiminėti. Kaip D variantė, phi x minus phi y, jokio potencialo, mes paimam tiesiog darbas yra q kart phi x minus 0, jeigu norite, nes potencialas begalybėje 0. Tai čia atsakymas yra ar reidyti, taip. Na, čia vėl koks darbas atliekamas skirtingomis trajektoriamis peniešant krūvių. Tai visai nesvarbu, mes žiūrime tik į delta D atstumą, tai iškiai visur yra vienodas.
Eletrinio lauko linijų kryptimi pasislinko vienodą atstumą ir iškiai darbas atliktas yra pagal formulę QE delta D yra vienodas. Taip, na va, čia irgi pavyzdys. Na, o jeigu apskritimu juda, tai...
Kaip ir mechaniko, jeigu atgrįšite tą patį tašką, jūsų darbas yra nulis, nes poslinkis nulis, jūs nieko nepasislinkot. Nesvarbu, kad visą dieną ėjote, dalyvavote visur mieste, į mokyklą ėjote ir grįžote, naktį prieš užmigdami, palyginu su rytu, jūsų poslinkis nulis, darbas nulis, jūs nieko netlikot. Taip, ir laidininkai, dielektrikai, elektros atimę laukia.
Tai dabar pirmame paveikstėlėje mes turime laidininką, metalą, antrame turime dielektriką. Kuo skiriasi? Metalai labai lengvai atiduodami elektronus, ten yra daug laisvų elektronų, dielektrikai taip lengvai netiduoda, jie iš jais netiduoda. Jie randa būdų kaip orientuotis tame lauke netiduodami elektronų. Tai dabar kas vyksta?
Turime. Teigiame neigiame plokštelę vėl, padėjome čia kažkokį, tai matote, metalinį ovalą ir be abejo, kad elektronai visi tik, tik, tik, tik, tik, tik, pas savo pliusiuką iš svajotą įnubėgo prie tos plokštelės, kai perledymėte tas graužikas, kur to savo riešudo labai norėjo. Tai elektronai irgi visi link pliuso, lik iš svajotojo pliuso bėga.
Na, o... O kas lieka toj kitoj pusėj? Ten lieka teigiami jonai.
Patys atomai tai nejuda, jie labai stipriai yra savo pozicijose, bet elektronai nubėga, o čia lieka tik tai teigiami jonai. Ir gaunasi, kad vieną pusę įsilektrinio teigiamai, kitą neigiamai, kitą teigiamai. Ir dabar pasižiūrėkite, kadangi elektrinio laukos stipris eina iš pliuso į minusą, tai tas... kurį laukas, kurį sukūrė tos plokštelės, yra iš pliuso į minusą. Va čia jis ir pažymėtas E išorinis, jeigu matote taip, pat viduriukė.
E išorinis, jis nukaitos į dešinę pusę. Tačiau pačiame laidininko viduje, dėl tų pasiskirščiusių krūvių, atsiranda vidinis laukas iš pliuso į minusą. Ir jis yra dėgygi toks pats kaip išorinis. Tiek krūviai, tų krūvių yra tiek pat, kuriuos veikia eltoninis laukas.
Tai gaunasi, kad metalo viduje laukas yra nulis, jie kompensuojasi išoriniu su vidiniu. Taip, tos yra pakrašiuotė, tenais krūvis yra milžiniškas sukauptas, ne, plusai, minusai, bet viduje yra nulis. Tai čia yra viskas dėl to, kad metalai ardo.
atiduodą elektronus. Bet kai turim dielektrikus, kurie yra mažiau laidus, kurie elektronų taip lengvai netiduoda, tada pačios molekulės, dalelės, tie dipoliai vadinami, jie patys... Ir orientuojasi tame lauke, taip irgi tuo pačiu principu, pasisuka minusiukai prie pliusiuko, pliusiukas prie minusiuko.
Ir taip pat tą lauką silpnina. Na ir čia dabar turime tokį pavyzdį. Metalinė 10 cm spindulio sfera yra 1 m atstumu nuo taškinio krūvę. Kam lygus atsakytinio laukos cipris sferos centre duota konstanta? Galima čia pradėti skaičiuoti kažką, dar kažką, bet atsakymas yra labai paprastas nulis.
Taip. Jeigu nežinot atsakymo, dažiausiai galit spėti nulį arba vieną. Tai yra tikimybė, kad pataikysit.
Taip. Atsiprašau iš truklausimo. Prašau.
Dabar tenais pirmame paveiksėlėje... Tai galim sakyti, patraukus tas plokšteles, kurios turi teigiamą ir neigiamą krūvį, tai vidurėtas metas jis bus įelektrintas ar jis nebus įelektrintas? Aš taip galvoju, kad kurį laiką bus įelektrintas, bet vis tiek elektronai sugrįž ir galų galia vis tiek bus, ta prasme, išsilygins tie krūviai, panašiai kaip tų rutulių su glaudimo atveju. Gal kurį laiką laikysis, negaliu tiksliai pasakyti.
Ir dabar kondensatoriai. Na, kondensatoriai turime dvi formulės jų talpai skaičiuoti. Taip, talpa nepriklauso nuo krūvė ir įtampos, va čia šitoj formulėj. Jis priklauso nuo parametrų. Konesatoriaus yra nuo ploto plokštelių, nuo atstumo tarptų plokštelių, nuo dielektriko, kuris yra patalpintas ten.
Ta pirma forma tik rodo matematinį sąryšį. Konesatoriaus energija yra W, skaičiuojama C, U kvadrat iš dviejų. Tai aš čia tų taip nepasakosiu.
Čia tą galima pasižiūrėti ir vadovėlį, ir bet kur, ką tie lyžiai reiškia. tiksliai jų matavimo vietos išmokti, tai labai svarbus penkintus už devinius. Dabar, jeigu konesatoriai jungia nuosekliai, tai mes turime šitą talpos formulę, jeigu lygiai greičiai šitą. Jūs prisimente, kad kai turime varžas, tai yra atvirkšiai varžo susideda. Kai nuosekliai, tai tiesiog susideda, o kai lygiai greičiai, atvirkšiai susideda.
Tai aš tada einu prie pavyzdžią paskutinę ir šitą skaidrėlę vis tiek jūs gausite. Na va, kaip kinta, čia aš sutrumpėsiu sąlygą, kaip krūvis priklauso nuo sumot ar plokštelį konesatoriaus. Tai vietoj konesatoriaus talpos aš įsirašyčiau tą konesatoriaus formulę ir matau, kad didinant, pavyzdžiui, atstumą, krūvis mažėja. Nes yra atveju šias proporcingumas.
Bet čia aš neapsistosiu. Žiūrėjome pasunį pavyzdį čia. Kokia, kam lygiai paveikslia pavyzutas kondensatorių baterijos talpa?
Kiekvieno kondensatorių talpa yra C. Tai mes turime tris lygiai greičiai sujungtus. Tris nusikliai, atsiprašau.
Tai čia reikėtų formą naudoti būtent tą vienas iš C, plus vienas iš C, plus vienas iš C. Mes turime ką? bendra vardiklį C, o čia 3, taip, ir mums reikėtų apversti tą, gautume C iš 3, tai kad bendra jų talpa yra viena trečioji C, va ši čia, taip, na, reiškia ir viena trečioji C talpa yra tarp šitų nuoseglių komensatorių, o šios dvi sistemos sujungtos, Lygiai grečiai.
Tai čia reikėtų sudėti. 1 trečioj C plus 1 trečioj C. Mes gautume 2 trečiasis C jau bendrą šių kondensatorių talpą.
Na va, čia to ir klausia. Tai ką, aš truputėlį užtesiau, tai aš skubu pavaikti. Perdodu tada žodį rigondai su elektrodinamika.
Aš persijungsiu gal ir aklų simulukui, tai jūs klauskite. Na, matau, kad lyg tai klausimelių nėra. Tai tada aš pratesiu keliausiam į judančius kūr��vininkus.
Tik tai dar kažkaip Lukas labai taupydamas mano laiką prašoko kondensatoriaus talpos formulytės labai pagreitėjo, bet aš sugrįšiu ir... Pasakysiu, dažniausiai mokinių daroma klaida. Ne fizikinė, bet tokia skaitimo gebėjimo klaida. Kondensatorius talpa nepriklauso nuo to, ar jis yra prijungtas prie elektrinės grandinės, ar neprijungtas prie elektrinės grandinės.
Tai jūs, skaitydami su kondensatoriai sąlygą visą laiką, atkreipkite dėmesį, kaip ten viskas vyksta, ar jis yra... prijungtas prie maitinimo šaltinio ar neprijungtas prie maitinimo šaltinio. Nu, su tais, su kuriais susitiksime pratybose, tai mes tikrai tokių uždavinukų paspręsime, bet dabar keliaujame į nuolatinę strodą. Tai pradėsime nuo tokių labai elementarių dalykų, labai paprastų apibrižimų, nes jums reikia mokėti apibūdinti.
Kartais taip nutinka, kad jūs... Tai žinote, jūs tai mokate panaudoti, bet kai jūsų paprašo apibrėžti kažką konkrečiai, kad yra tas, kas yra elektros rovė, tai, žinom, įsireikšti žodžiais ir apibūdinti iškilo problemų. Tai į ką norėčiau atkreipti jūsų dėmesį?
Gal peraisiu prie apibrėžimo, nes paskariagimoje atmintis, tai klausant ir žiūrint, yra lengviau įsiminti. Atkreipkite dėmesį, kad elektrosrovė pirmas dalykas yra kryptingas elektringų dalelį judėjimas. Kryptingas.
Elektringos dalelės, jos juda šiluminis judėjimas, ten būna be lėkoks ir netvarkingas hausas, totalus hausas. Tačiau srovė tai ne tas paveiksliukė parodytas ar filmukuose parodytas labai gražus tiesus elektronų judėjimas. Tai tas hausas, kaip aš sakau, hausas pradeda judėti kryptingai. Tai elektros rovėniai, įsivaizduokite, kad tie elektronai tiesių taikymų ir lėkia ten, kur jiems reikia.
Šita, tai yra tik tai kryptingas judėjimas. Dabar kalbėdama paminėjau žodį vietoj elektringų dalelio elektroną, nes taip jau yra iš intuicijos įprasta, nes dažniausiai mes kalbame pavaidininkus, kuriuose... Yra laisvi elektronai ir mes kažkaip tą elektroną sureikšminam, kai vienintelį krūpę pernešėja. Tai atkreipiu dėmesį, kad čia tikrai gali būti ir kitos elektrinkos dalelės. Tai yra dalelės turinčios krūpų.
Toliau, į ką reikėtų atkreipti dėmesį ir kas dvyliktokam kartais iš to nežinojimo ar susijaudinimo atima. Taška tai yra tas kvailas, kaip aš sakau, susitarimas. Mes žinom, kad elektronai yra laikomina neigiamas. Jie yra neigiami, tai reiškia, neigiami elektronai, grandinėje jų dalink teigiamo polius. Priešingi poliai vienas kitą traukia.
Bet taip jau nutiko istoriškai, kad srovės stiprio kryptį yra sutarta laikyti atvirkščiai, iš pliuso į minusą. Ir gaunasi čia tas paradoksas, kad... Elektronai juda į vieną pusę, o srovė teka į kitą pusę.
Na, tai šitą susitarimą reikėtų prisiminti ir nesusipaini. Vienas iš pavyzdžių iš egzaminų, toksai, sakykime, net su mechanika susijęta elektra, tai kitko fizikos egzamina nelabai dažnai būna uždaviniai, kurie... apjungia kelias temas, nes fizika, nu, toks nedalomas kaip ir gyvenimas, tai yra visuma, tai ir fizikos atskiras rytis jos yra labai glaužiai tarpusavėje susijusias. Tai va, čia esmė yra tokia, kad ta rytė yra įsukama, sukama, sukama, sukama ir kai jį yra staigiai sustabdama, tuo metu ampermetras užfiksuoja, kad srovė teka.
Tai kaip čia taip gali nutikti? O paaiškinimas yra labai paprastas. Kai besisukantį rytę steigiai sustojo, laisvė elektronai. Iš inercijos juda pirmyn.
Ir tas jų judėjimas kryptingas yra strovia. Dabar šitas vaikeškas paveiksliukas. Tačiau jis abiturientams kartais per egzaminą atima netgi ne vieną, o gali būti du taškus. Nesumaišyti, na, pirmiausia, kas yra pažymėta čia, kas yra pažymėta čia. Kad pirmame pavyksliuke pažymėtas elementas, antrame pažymėtą elementų bateriją, tai čia žino manyčiau visi.
Tačiau su to pliusiku ir minusiku tai dažnai būna problemas. Nežinau kodėl, bet jie įma ir susimaišo. Tai vėl, kiekvienas pasirenka tą savo strategiją, kaip įsiminti, kur tai yra pliusas, kur yra minusas.
Nes iškalti mintinai fizika ne tas dalykas, kad galima būtų ją išmokti mintinai. Visada reikia kažkokias analogės turėti. Na, aš bent jau mokau savo mokinius taip, kad ilga fizikos pamoka yra gerai, trumpa fizikos pamoka yra blogai.
Tai ilga fizikos pamoka pliusas, o trumpa fizikos pamoka minusas. Na, jeigu jūs norite, tai vietoj fizikos pamokos įsidėkite tai, kas jums patinka, kas norite, kad ilgai trūktų. Tai prisiminkit ir nesumaišykite, nes tai yra viena dažniausiai pasakyti. Taip, tai yra visi taikantys kūdų. Taliu keliaujame per terminus.
Srovės stipris. Tai kas yra ta srovės stipris? Tai yra krūvis per laiką. Ir jeigu šitą formulę yra šitame jūsų formulių lape formulyne, tai labai dažnai vietoj krūva, va pavyzdžiui, yra duodamas, kad tiek tai elektronų prabėgo. ar laiko vieną tą laiką skerspjūtų, arba kiek elektronų prabėgo laiko skerspjūtų.
Na ir kaip dabar turint šitą formulę, kaip susiskaičiuoti tuos elektronus? Tai prisiminkite, kad kas yra krūvis. Jums sakė, kad elektronas turi elementarų krūvį, tai jeigu mes vieną elektroną turim ir jo krūvis yra 1,60 minus 19. Tai jeigu turėsime milijoną elektronų, tai dauginsime iš elektronų skaičiaus.
Ir vėl matematikos skubėjimo, mygtukų maigimo problemos. Visada staptelėkite ir pagalvokite, ką gaunate, kokį gaunate atsakymą. Jeigu jūs suplausite, kiek yra elektronų, nu tikrai negali būti laisvės nerudiklis su minusu.
Tu, elektronų tikrai turi būti daug. Tai visada mąstykite apie atsakymą. Ar tas atsakymas yra realus, ar tai yra gyvenimiškai paaiškintas. Toliau surovės stiprio vienetų yra laikomas amperas. Aš šitą apibrėžimą jums neskaitysiu ir, žinokit, jo kalti mintinai taip pat nereikia.
Tikrai nebus egzamino tokio klausimo 99,99 procento, kad jūsų tai paimtų tiesmukiškai ir paklaustų užrašyti, kas yra tos amperas. Bet žinoti, kad tai yra dviejų laidų sąveika, kai jais teka vieno amperos rovėje ir kad ten yra jėga, kas tai yra principas, kaip yra apibrėžimas vienas amperas. Jums tikrai tai žinot reikėtų. Ką kalbant apie amperą dar reikėtų prisiminti, tai systemarių.
Tai yra pagrindiniai viena, tai septyni pagrindiniai viena, tai ir jo žinoti taip pat reikia. Dabar čia aš įdėjus esu viena iš egzaminų, va, kaip tie klausimai gali būti pateikiami, kaip jūs gali būti paklausti. Tai kas yra tas amperas, tai duoti trys teisingi atsakymai. Tiksiau čia buvo klausimas, kuris iš jų teisingas, gali būti arba kuris iš jų neteisingas.
Vat į tą teisingas, neteisingas, juda, nejuda, visada atkreipkite į dėmesį, pasibraukite reikšminį žodį. Ar su dalelyte ne, o jūsų klausimai. Tai šiuo atveju, kol aš čia strategijas aiškinu, tai jūs tikriausiai supratote, kad visi šitie atsakymai yra.
Teising, mes čia turime vieną formulį, kuri užrašyta Q iš T. Turime kitą formulytę, kurią toj pasikartosime prisiminę omo dėsniaus, ir čia apibrižimas, kurį matėte prieš tai. Toliau keliaujame į terminą laidininko elektrinę varžą.
Laidininko elektrinė varža priklauso nuo jo parametra. Tai yra nuo ilgio, kokią atstumą kūvininkam reikia įveikti laidininku, Šito laidininko skerspjųve ploto, ko plotas bus skerspjųve plotas, ko bus didesnis, tuo krūvininkam judėti bus paprasčiau, tuo varža bus mažesnė, ko laidininko ilgis bus didesnis, ilgesnis, tuo varža bus didesnė. Vėl šita formulija yra formulyne, bet vėl geriausia ją įsivaizduoti priežasti, kodėl. Na ir RO yra savės. Savitoji varža tai yra konkrečiai medžiagai, jūs gausite arba uždavinėje, arba juk jie surasti šitą dydį, nesumaišykite su tankiu.
Neturėtų egzamine pasitaikyti uždavinio, kad viename uždavinėje bus ir tankis ir savitoji varža, bet jeigu taip nutiktų, tai kad nesusipainotumėte, galite prie savitosios varžos prisidėti kokį indeksiuką R, kad nesumaišyti su medžiagos tankiu. Dabar, kas dar yra labai svarbu, nesusimaišyti su matavimo vienetai. Savitosios varžos pakrindinis matavimo vienetas tai yra omai kart metra. Bet kai mes kalbame apie laidininko varžą, kai mes kalbame apie laidą, tai įsivaizduojate kvadratinį metrą ir laido skersvyvių.
Matuoti kvadratiniais metrais skersvyvių yra labai nepatogu. Todėl dažniausiai yra matuojama milimetrais kvadratų. Ir atkriipkip dėmes, kokiais matavimo vienetais jum yra duota savitoji varža. Dažniausiai ji yra duodama milimetrais kvadratų, tai reiškia statantis skerskyvę plopą, nereikia verstis į kvadratinius metrus.
Galima palikti milimetrus kvadratus. Ir tada mums įstačia savėtaje varžą, ir mat reikia, kad tu išsiprastins ir mes veusime sisteminiai sėdėti. Tai va čia skaičiuojant varžą, savėtaje varžą, tai reikėtų atkreipti dėmesį.
Dabar keletas pavyzdžių iš egzaminų ir ką aš jau kartoju ir dar tikrai nekartą pakartosiu. Skaitydami sąlygą jūs braukite žodžius, kurie yra rykšminiai. Kartais mūsų akis prabėga tekstai ir mum naunia užsruksuoja tokių svarbių dalykų. Ir viena iš kiekvienais metais nebūtinai elektroje, tai gali būti bet kur, bet kurioje srityje pasitaikančių klaidų, kaip populiariausių dešimtukė, tai yra, kad mokiniai neperskaito arba neskiria skersmens nuo spindų.
Visada pagalvokite. Ar tai skersmo, ar tai yra spindulys. Ir va čia, kalbant apie varžą, yra pasakyta, kad jungiamųjų laidų skersmo yra D.
Ir klausimas yra, kokios skersmens laidų reikia, kad laidų varža būtų du kartus mažesnė. Kai visi kiti parametrai yra tokie pat. Na, kol aš kalbėjau, jūs pagalvojote, tikriausiai galvojote atsakymą, bet jau aš pabaksmojau, kur gali būti klaida.
Čia įdomu modeliai, pasižiūrėkite, trečdalis abiturientų tik atsakė teisingai, o didžioji dalis su pasiklydo, bet tas pasiklydimas, tai manyčiau, yra dėl to, kad pamėtė tik šitą skirtumą tarp spindulio ir skersnats. Taip, toliau elektrinė įtampė. Ir elektrovą. Du terminai, kurie dažnai susitapatina, dažnai susimaišo ir aš juos tiesiog sudėjau ir taip noriu atkreipti dėmesį į pagrindinius skirtumus ir panašumus. Tai atkreikime dėmesį, kas yra elektrinė įtampa.
Elektrinė įtampa tai yra darbas, kurį atlieka krūvis. Tiekėdamas grandinė. To tarpukas yra elektro.
Elektrovaras taip pat yra darbas, tačiau... Šiuo atveju, žiūrėkit, kas susikeičia. Tai yra darbas, kurį atlieka pašalinės kažkokios išorinės jėgos, pernešdamas krūvi prieš elektrinio lauko linijas, priešinka kryptimi. Todėl aš labai mėgstu šitas elektrovorą vadinti padėki vietą.
Aiškiai, kad elektronas juda link pluso, bet ta pašalinė jėga tą elektroną paima. Ir vėl atgal gražyma į pradžią, tai yra padeda į vietą. Tai prie elektrovoros mes dar sugrįšime ne kartą, apibrėžimas, palyginimas būtų toksai. Dabar dar apibrėžkime terminus, o kas tai yra išorinė grandinė, kas yra išorinė varža ir kas yra vidinė varža. Tai išorinė grandinės dalis yra visa.
Kas yra už maikinimo šalkinių? Tai gali būti įvairas lemputės, įvairus rezistoriai. Dabar paminėjau žodį rezistorius ir prisiminiau, kad man reikėtų sumaišyti dviejų lietuviškų žodžių varžas ir varža.
Varžas yra būtent grandinės dalis rezistorius, o varža yra varžos matės. fizikinė atgydžio matavimo vienas. Rezistoriai yra vadinami varžu.
Tai visą tai, kas vartoja šaltinio teikiamą energiją, yra vadinama išorinė grandis ir jie turi tą vadinamą, jie, nes tik vadiname, išorinę varžą. Kartais dar galite sutikti pavadinimą aktyviojų varžą. Taip, dabar vidinė varža, tai sudaro visą tai, kas yra to maitinimo šaltinio viduje. Ir vidinė varža žymėme mažąją raidę. Ir matuojame, žinoma, tais pačiais matavimo vieną, tais omais.
Ir labai dažnai uždavinėse jūs sutiksite pasakymą, kad maitinimo šaltinio vidinė varža ten yra. Arba labai maža. Arba gali būti pasakytas toksai išsiriškimas, kad šito maitinimo šaltinis yra idealus. Tai reiškia, kad jo varža R yra lygi 0. Tai sprendžiant uždavinius, reikėtų atkreipti dėmesį, kas yra pasakyta apie šaltinio vidinę varžą.
Jeigu apie tai nėra. Pasakyta, tai gal sąlyga nėra visiškai korektiška, bet tada pagal nutilėjimą jūs turėtumėte suprasti, kad vidinė varža yra lygi nuliu. Na ir toksai paivairinimui, ar neužmigote, ar dar mane girdite pavyksliukas, ką jis čia iliustroja. Kaip jum atrodo, kas pirmas greitai parašysi čia, kas čia yra, kokį dėsnį čia aprašo šitas pavyksliukas. Omo dėsnis, teisingai, Danielė.
Sitatai yra omo dėsnis, na ir tikriausiai jūs pananate, kad omo dėsnių jūs žinote net ne vieną, omo dėsnių jūs žinote net gi du. Tai yra omo dėsnis grandinės daliai ir omo dėsnis užtarai grandinės. Na tai ką reiškia omo dėsnis grandinės daliai? Jeigu mes paimame fragmentą grandinės be maitinių.
Šaltiniu. Tai mes aikome paprasčių paprasčiausia 9 klasėje išmokto OMO dėsnį, kur žinodami šitą įtampą, žinodami varžą, mes galime suskeičiuoti su rovės stipriai. Atkreipiu dėmesį į OMO dėsnio formuluotę.
Formulytę matematiškai mes galime užrašyti įvairiai. U lygu į kart R, R lygu U padalinta iš I. O modesnis yra, y yra lygų U padalinta iš R.
Tai yra kas nuo ko priklauso. Mes pasirašę formulę R lygų U padalinta iš Y. Negalime sakyti, kad varža tiesiogiai priklausoma įtampos ir atvirkščiai priklausoma srovės stipriai.
Ne. Priežastis, kad viskas vyktų, yra įtampas. Kokia tas srovė gausis, priklausys tiesiogiai nuo įtampos. Ir.
Atvirkščiai priklausys nuo varžo Tai yra, koks bus pasipriešinimas tiem elektronam kryptingai judėti. Tai pasiekme yra srovės stipris, todėl teisingai formuluojamas o modesnis yra, kad srovės stipris tiesiogiai priklauso nuo įtampas ir atvirkščiai priklauso nuo leidininko varžos. Žinoma, matematinės išraškas mes rašome ir naudojame, kad įtampai yra lygų į kartą.
Ar tai nereiškia, kad įtampą tiesiogiai priklauso nuo srovės stiprių ir nuo varžos? Ne. Įtampo priklauso nuo to, kokį maitinimo šaltinį prijūnė.
Visiškai taip pat negalima sakyti, kad varža tiesiogiai priklauso nuo įtampos ir atvirkščiai priklauso nuo srovės stiprią. Nes varža priklauso nuo laidininko šitą matmenų, apie tai mes jau kalbėjom. Na, o ko skiriasi, o modesnis uždarai grandiniai?
O modesnis už darąjį grandinį, tai yra, kad mes jau imame visą grandinę sumaitinį mošytinį. Visa grandinė, tai reiškia, kad mes turime atsižvelgti ir į varžą, kuri yra namai, tinimo šaltinis, kokią mes šakotinę grandinę bejungtumėm, mes ją prijungėm nuoseklėjai. Todėl mes prie bendros pilnutinės grandinės varžos pridedame vidinę varžą.
Ir mes turime čia, pačioje vietoje, R išorinės, mes turime visą bendrą grandinęs varžą. Ir dabar jau kalbame nebe apie... įtampa, bet dabar jau mes kalbame apie elektrovarą, kurią aš paminėjau prieš tai įsteidį.
Dabar laidininkų jungimai. Laidininkų jungimai nuoseklus lygiegretus, na ir šina man išrainė sumiksuojant nuoseklus ir lygiegretų jungimus. Pasidarykite kažkokią sistemą, bet geriausia tai yra na Nemokytis, o tiesiog logiškai susidėlioti. Kodėl tas srovės stipris nuseklioje grandinėje yra visur vienodas? Na, logiškai.
Kiek srovės atitekėjo, tiek aptekėjo ir ištekėjo. Nepasikėjo. Tuo tarpu, jeigu jį apie šakotinę grandinę kalbame, tai srovė pasidalino į atskiras šakas, tvirmies dėsnis galioja. Kiek srovės atitekėjo, tiek sumiškai pasidalino. Į atskiras grandis.
Su įtampu. Kaip įtampana krinta ant, jeigu mes prijungiam kiekvieną lygį grečiai prie maitinimo šaltinio, tai natūraliai visai įtampa kiekvienam grandinės elementui ir atiteng. Jeigu mes juos sujungiame vienoje grandinėje nuoseklėje ir prijungiam prie maitinimo šaltinio, logiška, kad maitinimo šaltinio įtampa pasidali. Dabar kaip yra su varža.
Kodėl čia varžas susideda, o čia varžas sumažėja, susideda tvirkščiai. Žiūrėkite, kai mes jungiame masekliai laidininką, paskui laidininką, ką mes darome? Mes ilginame ilgi, mes didiname didi L.
Jeigu ilgis didėja, tai varža irgi didėja. Kas nutinka, kai mes jungiame lygiai grečiai, va, dedame šitai? Mes didiname skerspivę plotį. Ko skerspivę plotis bus didesnis, to varža. Ir klaidelė, kuri irgi klista, kas antras abiturientas ir gudrus abiturientas, iš to skubėjimo suskeičiuoja varžą lygiai greičiame jungime ir užmiršta parašyti varžos atsakymą.
Tai yra užinuršta atversti aukštinkoje. Tai stop telkit, jeigu skaičiuosit pagal tą formulę, visada pagalvokite šitą ar... Paverčiau ar nepaverčiau aukštingoje.
Jūs matėte, jau jūs pakartojate kondensatorių jungimo dėsningumus ir tikriausiai atkreipėte, kad kondensatorių staupa yra atvirkščia. Lukas tikrai taip paminėjo, kad atvirkščia tam dėsningumui. Vėl grįžtant prie šitą pagalvokit, kas nutinka, kai mes jungiam nuosekliai, kai mes didinam atstumą tarp kondensatorius plokštelių.
Todėl kondensatorius talpa mažėja. Kai mes jungiame lygį greičiai, mes didiname plokštelių paviršios plotą. Jeigu didiname plotą, didėja kondensatorius talpa.
Tai jeigu jūs galvosite apie priežastį, jūs nekada nesumaišysite formulyčių. Taip, toliau keliaujame į pavyzdį ir čia yra miksas. rezistoriai sujungti, prijungtas kondensatorius.
Yra pasakyta bendra įtampa ir dabar jums reikia apskaičiuoti, pagalvoti, nustatyti, kokia bus įtampa. Kokia įtampa teks šitam rezistoriui ir kokia bus įtampa tarp kondensatoriaus plokštelių galų. Na tai iš karto, žiūrėdama į laikrodį, jau skubėdama, rodojau jums ir atsakymą.
Kaip atsakė jūsų buvę bendramžiai, tai didžioji dalis vis dėl to suklydo. Na, į ką pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį, kad mes turime, pirmas dalykas, mes turime lygiai grečios mišrų jungimą, dvi lygiai grečios šakos, du rezistoriai, varža. Būna vienoda, tai čia pasiskaičiuoti tenkančią įtampą tikriausiai nėra sudėtinga. Na, tik tai reikėtų pagalvoti apie kondensatorią, nes iš tiesų tai kas? Kondensatorius yra prijungtas prie A ir B ir žinoma, kad jam tenka visa įtampa.
Dabar elektrinio grandinių schemas. Tai tikrai būna... tokių užduočių kompleksiniuose užduovinuose, kada reikia nabražyti elektrinę grandinę.
Tai elektrinės grandinės sutartinius ženklus jūs turėtumėte pasikartoti. Bražydami ampermetrą, voltmetrą, lemputę, na, ne pieškite kiaušinių, o pieškite apskritimą. Varžai arba rezistoriai tai irgi nekokie slėpkai ir nekokie blokeliai.
Tai yra namoš daug taip vienas ant pusę centimetro stačiakambį. Toliau, joks grandinės elementas nedėdamas į ankampo grandinės elektrinės. Toliau, stengiamasi, kad kuo mažiau būtų laibų susikirtimų. Labai svarbus niuansas, jeigu tik... Braižote grandinę, tai irgi 99,99% reikia jungiklių.
Nors tas jungiklis ir būna nepaminėtas, bet elektrinėje grandinėje visada, nuprieškite, jungiklį tikrai nebus blogai, o bus gerai. Ir dar apie grandinęs kalbant, tai voltmetras visą laiką į grandinę jungiasi lygiai grečiai. Ampermetras visą laiką į grandinę jungiasi nuosekliai. Na ir pradėlus apie ampermetrą ir vortmetrą, tiesiog tokio klausimo nėra, bet tikrai jums tai žinoti reikia, kad idealus ampermetras yra toks ampermetras, kurio varža artima nuliu, tiksliau kurio varža yra lygi nuliu, kuris varžas neturi, nes jis jungiasi į grandinę nuosekliai, jis negali pakeisti grandinės jokių parametru, jis turi...
Tik užfiksuoti srovė stipriai, bet jokios įtakos grandiniai daryti negali. Voltmetras visą laiką jungiasi lygiai grečiai. Idealus voltmetras, jo varža yra begalinė.
Tai reiškia, kad jo srovė iš vis neturėtų vykėti. Jį tik taip prijungiame lygiai grečiai, tam, kad jis galėtų užfiksuoti potencialus, kur užfiksuotų įtampą. Grandinė bražoma su liniuote.
Norėdavau visada pridėti pieštuku, bet per egzaminą jūs pieštuko nenaudojate, jūs braižate viską su rašykliu. Tai ir grandinė braižama su egzaminė, braižama su rašykliu, bet liniuotę naudoti reikia. Dabar apie energijos virsmus grandinė.
Tai pagrindinė formulytė, kad darbas arba šiluma tai yra srovės stipris, kart įtampą kart laikas. Tačiau patogiau yra naudoti šitą arba šitą formulę priklausomai nuo to, apie kokią draginę mes kalbame. Jeigu mes kalbame apie nuoseklų jungimą, ten, kur srovės stipris visur yra vienodas, tai mums yra patogiau šitą lyginti įsiskiriančią šilumos kiekį ir atliekama darba tiesiog įsireiškinti be įtampos.
Žinom, kad srovės stipris visur yra vienodas ir lyginam tik tai varžą. Reikia tėdėmėsi, kad čia yra srovės. Kvadratas.
Tikriausiai žinote, kaip šitą formulę gaunasi iš šitos formulės, tiesiog iš omo dėsio yra lygų upadalinta iš R, mes įsistatome į šitą formulį į te omo dėsni ir gauname šitą formulę. Kai kalbame apie lygiegretų jungimą, tai daug patogiau yra naudoti šitą formulę, kada srovė stipria nėra, bet mes turime įtampą, kurį lygiegričiavime jungime visur yra vienoda. Ir taip pat atkreipkite dėmesį, kad priklauso nuo...
įtampos kvadrato, o atvirkščiai priklausoma varžos. Na ir jeigu kalbėti apie galę, tai visiškai tas pačios formulytės galiai, nes padaliname iš laiko, galiai yra darbas padalintas iš laiko, darbas per laiką, tai mes gauname atitinkamai bendraje galios formulę ir mes aplemim gimui, o tokias šita formulytė, likėte čia. Ir keletas pavyzdžių.
Iš egzaminų štai turime tokį mišų laidininkų jungimą ir dabar kuris išskirs didžiausią šilumos kiekį. Na, tai kažkaip visi linkia galiti statistiką pasižiūrėti, visi linkia galvoti, kad šita trečdalis mokinių... Lengviausių kelių nuėjo galvodami, kad didžiausia varža labiausiai kaista, bet ką čia reikėtų prisiminti? Reikėtų prisiminti, kad šitos šakos ir šitos šakos sujungtos lygiai greičiai, čia keturiomai, čia keturiomai.
Reiškia, srovės stipris pasidalina per pus. Jeigu srovės stipris pasidalina per pus, prisimename, kai priklauso nuo srovės. Srovės priklauso kvadratu. Tai toliau matematinė klaida.
Klausimas šita yra perdavimo linijos. Na, tai iš karto prisimenam, koks jungimas, neseklus ar lygiai greitus. Ir jeigu yra nuostoliai 8 procentai, žinote, kad nuostolius sumažinti norint yra keliama įtampa, tai kas nutiks, jeigu perdavimo linijas į...
šių nusilį, jeigu nekeisdami visos perdavimo galios, įtampa padidintumė dešimt kartų. Na, tai vėl prisimenam, kad priklausomybė yra nuo kvadrato ir teisingas atsakymas yra, na, ne 0,8, o 0,08. Dabar dar turiu dvienutęs ir labai greitai per... Elektros roviai įvairiose terpėse.
Tai pirmiausia, skyščiai, kas yra, kad tai yra elektrolitai. Ne visi skyščiai praleidžia, tik tie, kurie turi ištirpusių druskų, tai yra teigiami, neigiami jonai. Tai kas yra elektrolizė, tai yra medžiagos nusėtymas ant elektrodų, prisiminkite, kas yra katodas, kas yra anodas. Na ir faradėjos elektrolizės dėsnis, kad priklauso nuo to.
Šitą, kiek laiko teka ir koks srovės stipris teka. Na, kadangi šitie trys sujungti elementai nuosekliai, srovės stipris teka tiek toks pat, grandinė vienodą laiko tarpa, medžiaga, apie kurios įsiskirima kalbame yra ta pati, tai įsiskirs vienodas. chloro kiekis.
Dabar dujos. Dujose elektrikas. Dujose yra dielektrikas. Dujose krūvininkų savaime nėra. Tam, norint, kad strovieti kietų dujose, reikia kažko, kas padarytų tų krūvininkų.
Tas kažkas yra vadinamas ionizatorium. To ionizatoriumi gali būti, sakykime, pakaikti. Gali būti ultravioletinės šiuose. Tai reiškia kažkoks energijos kiekis, kuris išlaisvina elektroną.
Išlaisvina elektroną, turim laisvą elektroną, neigiamą dalelę, turime joną, teigiamą. Na, bet tolimesniuose procesuose dujose dar elektronas gali prisijungti prie neutralios molekulės ir galime mes dar turėti šitą neigiamą joną. Taigi, gotai.
pilnai klausti, kas perneša krūvį dujose, tai, žinoma, pirmiausiai yra elektroninės neigiamas dalelės, toliau yra eigiamijonai, bet taip pat yra ir neigiamijonai. Na, kas yra srovės soties srovė, tai šitas srovės apibrėžimas eina per ne vien šitą elektrosrovę. Dujose tai yra, kai visi elektronai, nebūtinai elektronai, visi krūvininkai, kurie yra laisti, kryptingai juda, daugiau krypt krūvininkų mes neturime, tai ir srovės stipresnės būdi taip pat negali. Na, tai čia pavyzdys yra, kas įvyko tarp anodo ir katodo, kas susitarė, tai išinoma, kad čia susitarė elektronai ir teigėme jonai ir vyko.
dujonizacijai. Toliau, ką vaizduoja tos grafiko atskiros dalis, tai žinoma, kad čia yra nesavaiminis, kad reikia to išorinio jonizatorius, čia yra sotės rabe, o čia yra savaiminis išlybis, kada patys išlaisvinti krūvininkai inicijuoja kitų krūvininkų išlekimą iš atomų arba Na ir puslaidininkiai. Puslaidininkiai reikėtų prisiminti kokius apibrėžimus, kad savasis laidumas yra tuo metu, kai neturim priemaišų ir laidumas sąlygoja savieji elektronai. Ir savusios skilutės.
Skilutės tai yra dariniai, mes juos laikom, kaip pernešėjus, bet tai yra dariniai, kas lieka. elektronas iššoka iš savo vietos. Tai mes turime laisvą elektroną ir turime tuščią vietą. Tai tą tuščią vietą mes vadiname skilute.
Jeigu yra elektronų daugiau, tai vadinamas elektroninis laidumas arba N tipo puslaidininkis, N nuo žodžio negatyv, neigiamas. Ir jeigu turime daugiau skilučių, skilutes yra teigiamas, pozityv, tai mes turime taip vadinamą P tipo puslaidininkį. Ir, kad tai sudaryti, yra dedamos priemaišus.
Tų priemaišų ten yra vos šimtojų, tūkstantojų procento dalis, bet jos užtenka, kad pakeistumėm puslaidininkio laidumą. Ir priemaišos yra arba vienu valintingumu didesnės, arba vienu valintingumu mažesnės. Tai priklausomai nuo to, jeigu mes turime elektronų daugiau, tai mes vedame tai vadinamas donorinės priemaišos ir jeigu yra vienas valentingumų mažiau, tai yra akceptorinės priemaišos.
Na ir ten bet koks prietaisas, kurį puslaidininkį nenaudojam, tai yra kombinuojamas skirtingų laidumų puslaidininkiai. Tai yra, jeigu mes turim vieną P ir vieną N tipo puslaidininkį sudėję, mes turime vieną PN sandurą ir mes turime diodą. Jeigu turėsime dvi pavansadoras, tai jau žinoma, turėsime tranzisturį.
Atkripkite dėmesį į tai, kaip nuo temperatūros priklauso laidininkų ir puslaidininkų laidumas. Tai kuo mes taip visime laidininką, to hausas šiluminis judėjimas bus intensyvesnis, to priktingas judėjimas bus mažesnis, aišku, varža bus didesnis. tam tikrame intervale.
Aš pabrėžiu, tai tam tikrame intervale, nes paskui darbinėme intervale, taip reikėtų sakyti. Kaitinant puslaidininkį, mes išlaisviname elektronus. Išlaisviname elektronus, žinoma, padidiname skilučių kiekį, bet tik darbinėme intervale. Kaip matom, varža, ko kūrininkų bus daugiau puslaidininkėje, to varža bus mažesnė.
Ir pavyzdys su tuo, ką tik pasakiau, kaitinamas iš pradžių tik puslaidininkis, paskui kaitinamas tik metalas. Tai aišku, kad kaitinant puslaidininkį ampermetro rodiminis dėj, o kaitinant tik metalą, ampermetro rodiminis mažėjo. Toliau, paveiksliukas ir reikia paaiškinti, kokio leidumo yra puslaidininkis. Šis, žinoma, galima skaičiuoti tuos elektronus, atrinkinėjant, kam kas priklauso. Bet daug paprastesnis dalykas yra tiesiog pasižiūrėti, kad indis yra trivalentis ir atsakymas akivaizdžiai, kad tai yra skilinis laitumas, nes silicis, na, dažniausiai būna silicis, nes jis gamtoje labiausiai paplitis ir už pagrindą puslaidininkiniuose prietaisose yra naudojamas silicis.
Tai dažniausiai yra prie silicio įsilicį yra įterpama trivalentis arba... penkia valiantis elementas. Na ir žymėjimas, diodų žymėjimas yra trikampiukas, trikampiukas rodo į kurį pusę srave. Prateka. Toliau uždėjau, atkreipiau dėmesį, pabraukiau žodį, kad kartais, na, klausia, ne kuriuo teka, o kuriuo neteka, tai būkite būdrus.
Tai šiuo atveju prisimenam, ką sakiau, ilgas, pliusas, trumpas, minusas, tai neteka štai tuo, nes tada suravė, pro čia nepratekes, nes prieš priešinę kryptis. Toliau vėl turime įvairias grandinės, klausę. kurio grandinė tekės srovė, tai vėl pasižiūrim čia, plius, ar ne, srovė teka į šitą pusę, to tarpu N elektronai juda į šitą pusę ir šitoje grandinėje, aišku, kad tekės srovė. Tai dar vienas pavyzdys, labai panašus į prieš tai buvusi, diodai raidėliai, kam lygi grandinės bendra varža. Esminis dalykas, kad atkrinta šičia pliusas, ar ne, pro šičia nepratekės, tai šitą grandinę dalį mes nežiūrime, mes skaičiuojame varžą tik šitų dviejų grandžių.
Ir, ką aš sakiau, neužmirštame atversti aukštyn pojom. Tai aš beveik suspėjau ir dabar... Luko žadėtas kontroliu lukai.